dzvėga

×dzvė́ga (brus. звягa) scom. (1) kas dzvėgoja: Klausyk to dzvė́gos, tai ir pats toks liksi Ssk. Su liežuviu mala ir mala niekus, dzvė́ga, apstotum Tj. Ko čia kaip dzvėga prie mažų vaikų brediji Dl.